- vožinėti
- vožinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. M, NdŽ, KŽ iter. dem. vožti 1: Skrynelę vožinė́ti DŽ. | Aš vožinė́siu, o tu raityk virtienius Jnšk. 2. iter. dem. vožti 3: Tad migdolinės peniukšlių akys, retomis ilgomis blakstienomis vožinėjamos, bereiškia vieną visų giliausiąją Saliamono teisybę: tuštybių tuštybės Vaižg. 3. iter. dem. vožti 7. | refl.: Visa koželkėlė ėmus siūbuot, tie šaukšteliai vožinėtis Sln. \ vožinėti; apsivožinėti; atvožinėti; parvožinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.